MB Sostinės auditoriai, vadovė , auditorė Daiva Čibirienė©

Atsarginės dalys ilgalaikio materialaus turto kapitaliniam remontu atlikti. Kas tai: ilgalaikis ar trumpalaikis turtas?

Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką nustato 12 verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialus turtas“, toliau 12VAS.

Atsargų apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką nustato 9 verslo apskaitos standartas „Atsargos“, toliau 9 VAS. Nei viename iš šių standartų nėra atsakymo kaip turėtų būti parodytos atsarginės dalys skirtos ilgalaikio materialaus turto kapitaliniam remontui atlikti, jei įmonė ilgalaikio turto apskaitai taiko įsigijimo savikainos arba perkainuotos vertės būdą.

Šiame straipsnyje pateikiamos pagrindinės verslo apskaitos standartų nuostatos pagal, kurias pateikiama autoriaus nuomonė apie atsarginių dalių buhalterinę apskaitą.

Šaltinis 12 VAS nuostatos
12VAS

III.10p.

  1. Avansiniai mokėjimai už ilgalaikį turtą visada rodomi kitame ilgalaikiame materialiame turte, nepriklausomai nuo turto įsigijimo datos. Sumokėtas avansas už remonto darbus, kurie bus įtraukiami į ilgalaikio turto įsigijimo savikainą, taip pat turėtų būti rodomas ilgalaikiame turte.
12VAS

III.10p.

  1. Nepradėtas naudoti, komplektuojamas ilgalaikis materialus turtas rodomas ilgalaikiame materialiame turte.
12VAS

III.9p.

  1. Ilgalaikiame materialiame turte taip pat apskaitomas ir tas turtas, kuris neduoda tiesioginės ekonominės naudos, tačiau sudaro prielaidas įmonei veikti būsimais laikotarpiais
12 VAS, V, 32, 33 p.
  1. Rekonstravimo ir remonto darbų įsigijimo savikaina yra įtraukiama į ilgalaikio turto įsigijimo vertę, nepriklausomai nuo atlikto remonto vertės, bet jei tenkinama bent viena sąlyga:
    • Dėl atlikto remonto pailgėjo tarnavimo laikas
    • Dėl atlikto remonto buvo pagerintos turto naudingosios savybės.
12 VAS, V,35p
  1. Jei ilgalaikis materialusis turtas turi būti remontuojamas pagal

techninio eksploatavimo ar panašios dokumentacijos reikalavimus, kad būtų užtikrinamas saugus ir patikimas jo naudojimas, tokiu atveju remonto išlaidas įmonė turi pripažinti ilgalaikiu turtu ir nudėvėti per laikotarpį iki kito numatomo to turto remonto.

12 VAS, V,36p
  1. Jei ilgalaikis turtas yra sudarytas iš dalių (mazgų), kurių naudingo tarnavimo laikas skiriasi, ir jei tokių dalių įsigijimo (pasigaminimo) savikainą galima patikimai nustatyti ir ji yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto vertę, įmonė turėtų jas registruoti ir nudėvėti kaip atskirą ilgalaikio materialiojo turto vienetą (pavyzdžiui, lėktuvo fiuzeliažas ir jo variklis).
12VAS, VIII, 72p.
  1. Jei nurašome visiškai nudėvėtą ilgalaikį turtą ir lieka atsarginių dalių, atsarginės dalys yra perkeliamos į atsargų straipsnį likvidacine verte. Jei perkėlimo metu įmonė nustato, kad šių atsarginių dalių grynoji galimo realizavimo vertė (pardavimo kaina minus pardavimo sąnaudos) yra mažesnė, nei likvidacinė vertė, į atsargas turtas yra perkeliamas grynojo galimo realiazavimo verte, o skirtumas parodomas turto nurašymo sąnaudose. Pirminio pripažinimo metu (perkėlimo metu) nustatyta atsarginių dalių vertė laikoma jų įsigijimo savikaina.
12VAS, VIII, 73p.
  1. Jei nurašome nevisiškai nudėvėtą ilgalaikį turtą ir lieka atsarginių dalių, atsarginės dalys yra perkeliamos į atsargų straipsnį grynąja galimo realizavimo verte, kuri negali būti didesnė už likutinę vertę.   Užpajamuotų atsarginių dalių vertės sumai yra mažinamas ilgalaikio turto nurašymo nuostolis. Pirminio pripažinimo metu (perkėlimo metu) nustatyta atsarginių dalių vertė laikoma jų įsigijimo savikaina.
12VAS, VIII, 79p.
  1. Jei ilgalaikis turtas nenaudojamas veikloje ir jo neplanuojama parduoti artimiausiu metu jis vistiek turi būti būti apskaitomas ilgalaikiame turte ir jo negalima perkelti į atsargų straipsnį. Tokiam turtui turės būti skaičiuojamas nusidėvėjimas. Tokiu atveju reikia nepamiršti, kad pagal LR pelno mokesčio įstatymą šios nusidėvėjimo sąnaudos nemažinama apmokestinamojo pelno.
12VAS, VIII, 76p.
  1. Iš ilgalaikio turto į atsargas perkeliamas tik tada nenaudojamas ilgalaikis turtas, kada jis atitinka visus šiuos kriterijus:
    • esant įprastoms pardavimo sąlygoms, turtą galima greitai

parduoti.

  • turto pardavimas turi būti labai tikėtinas, pvz.:
  1. a) tokiu turtu yra aktyviai prekiaujama rinkoje;
  2. b) to turto pardavimas yra pradėtas, vykdoma aktyvi pirkėjo paieška ir neketinama

atsisakyti jį parduoti;

  • turtą planuojama parduoti per 12 mėnesių nuo jo užregistravimo atsargų

sąskaitoje datos.

  • Jei toks turtas neparduodamas per 12 mėnesių nuo perkėlimo į atsargas datos, jis ir toliau gali būti apskaitomas atsargų sąskaitoje, jei jis nebuvo parduotas dėl nuo įmonės nepriklausomų aplinkybių, tačiau įmonė neatsisakė tikslo šį turtą parduoti ir tikėtina, kad artimiausiu metu jis bus parduotas.
12VAS, VIII, 77p.
  1. Jeigu ilgalaikis materialusis turtas, kuris anksčiau buvo perkeltas į atsargų sąskaitą, jau neatitinka 10 punkte nurodytų kriterijų, jis negali būti apskaitomas atsargų sąskaitoje.

Darytina išvada, kad pagal 12 verslo apskaitos standarto punktus III.9,10; V.32,33; VIII.76, 77, 79 finansinėse ataskaitose atsarginės dalys, skirtos kapitaliniam remontui, nepriklausomai nuo jų įsigijimo vertės, turėtų būti rodomos ilgalaikiame turte (ruošiamas naudojimui), nes remonto sąnaudos, kurios pagerina ilgalaikio materialaus turto naudingąsias savybes arba prailgina jo tarnavimo laiką visada yra rodomos ilgalaikio materialaus turto įsigijimo savikainoje.

Išimtys:

  1. Jei atskiroms ilgalaikio turto dalims yra taikoma skirtinga nusidėvėjimo norma (12VAS, 36p.), reikės papildomai atsižvelgti į ilgalaikio turto minimalią vertę. Tokiu atveju atsarginės dalys, kurioms pagal įmonės politika yra skaičiuojamas nusidėvėjimas atskirai nuo viso turto nusidėvėjimo, bus apskaitomos ilgalaikiame turte, tik tada jei jų įsigijimo vertė bus ne mažesnė nei minimali ilgalaikio turto vertė.
  2. Jei atsarginės dalys gautos iš įmonėje naudoto ilgalaikio turto, nepriklausomai turto vertės ir nuo to, ar jos bus naudojamos kapitaliniam remontu atlikti ar ne, tokios atsarginės dalys bus rodomos atsargose (12VAS, V dalis).

Pvz. įmonė nusipirko stakles spintų gamybai. Reikšmingų staklių mazgų ekonominis tarnavimo laikas yra trumpesnis, nei kitų. Dėl to, kad įmonė neturi informacijos, kokia yra kiekvieno mazgo įsigijimo savikaina, jinai apskaito kiekvienas stakles kaip vieną vienetą, neskaidydama jų į atskiras dalis pagal ekonominio tarnavimo laiką. Sugedo keli pagrindiniai dviejų staklių mazgai. Jų remonto detalių įmonė neturi galimybės įsigyti. Todėl yra nuspręsta išardyti vienas stakles į atskirus mazgus, kad turėtų kuom pakeisti sugedusius. Išardyti mazgai bus naudojami kapitaliniam kitų staklių remontui atlikti, kad prailginti staklių tarnavimo laiką. Pagal VAS tokie mazgai (variklis, transporterio juosta, ir t.t.) turėtų būti apskaitomi atsargose, nors yra aišku, kad ateityje jie bus naudojami ilgalaiki materialaus turto kapitaliniam remontu atlikti ir jų įsigijimo vertė yra didesnė nei įmonėje nustatyta minimali ilgalaikio turto vertė.

Šiuo atveju įmonės likvidumo rodikliai pagerėja jei naudotas ilgalaikis turtas yra išardytas į atskirus mazgus, kad atlikti kitų turto vienetų kapitalinį remontą tolimoje ateityje.

Manau, kad tokią VAS nuostata prieštarauja bendrai VAS logika dėl kapitaliniam remontui skirtų detalių pateikimo finansinėse ataskaitose (žr. 1, 4 ir 11p.) ir dėl turto skirstymo į likvidų ir sunkiau likviduojamą turtą. Tačiau turime atsižvelgti į VAS nuostatą, nors jinai kartasi su finansų apskaitos logika.

Taigi ar kapitaliniam remontui skirtos detalės bus rodomos ilgalaikiame turte priklauso nuo dviejų sąlygų:

  1. Įsigijimo būdo. Jei jos gautos dėl naudotų įmonėje įrengimų išardymo, visada tokios detalės bus apskaitomos atsargose, neatsižvelgiant į jų įsigijimo vertę ir naudojimo tikslus.
  2. Apskaitos būdų taikomo remontuojam turtui. Jei turtas yra suskaidytas apskaitoje į kelis vienetus dėl to, kad šių dalių naudingo tarnavimo laikas yra skirtingas, tokio kapitalinio remonto atsarginės dalys bus apskaitomos ilgalaikiame turte tik tada, jei jų vertė bus ne mažesnė už įmonėje nustatytą minimalią vertę.

Reikia nepamiršti, jei įmonė įsigijo atsargines dalis einamajam ilgalaikio materialaus turto remontui atlikti, tokios dalys apskaitomos atsargose, nepriklausomai nuo jų įsigijimo savikainos ir įsigijimo būdo. Sunaudojus detales remontui, iš atsargų jų balansinė vertė perkeliama į sąnaudas.