Daiva Čibiriene
MB „Sostinės auditoriai“ vadovė,
atestuota auditorė
Apskaitos politika mažose įmonėse arba vykdant individualią veiklą
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą (BAĮ), apskaitos politiką privalo turėti visi juridiniai (UAB, AB, TŪB, VšĮ, VĮ, asociacijos, draugijos) ir fiziniai asmenys, vykdantys ekonominę veiklą. Vadovaujantis BAĮ, „apskaitos politika – tai apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti“.
Apskaitos politika gali būti įsakymų, tvarkų rinkinys. Nėra prievolės šiems įmonės vidaus dokumentams suteikti pavadinimą „apskaitos politika“.
Nors už apskaitos politikos sudarymą yra atsakingas įmonės vadovas, praktikoje apskaitos politikas rašo ir sudaro įmonių buhalteriai, o vadovai jas tvirtina.
Viena pagrindinių klaidų, kurios sutinkamos daugumoje įmonių – apskaitos politika yra sudaryta formaliai. Dažnas pavyzdys – 2004-2005 m. nupirktas kompaktinis diskas su verslo apskaitos standartų  (VAS) santrauka ir konkrečia data surašyta visa aktuali įmonės informacija, kuri vėliau neatnaujinta. Tokios apskaitos politikos apimtis yra 50-90 lapų, iš kurių 5 proc. – suteikia informaciją apie įmonės specifiką ir 95 proc. – VAS, Akcinių bendrovių įstatymo ir kitų teisės aktų santrauka, kuri šiandien neaktuali, kadangi įstatymai ir VAS  keičiasi.
Mažos įmonės, kuri rengia sutrumpintas finansines ataskaitas, apskaitos politika galėtų būti ne ilgesnė nei 3-4 lapų apimties dokumentas.  Pateikiu  tokios mikroįmonės sutrumpintos apskaitos politikos pavyzdį, kurį reikėtų patikslinti pagal kiekvienos įmonės poreikius. Siūlau, sudarant apskaitos politiką, tik nurodyti teisės aktus, vengti standartų, teisės aktų perrašinėjimo.
Mikro įmonės UAB ABC apskaitos politika
I.                   Bendroji dalis
UAB ABC buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos yra rengiamos pagal šiuos teisės aktus:
1) LR įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymą Nr. IX-576;
2) LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą Nr. IX-575;
3) LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimą Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos“;
4) LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimą Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“;
5) LR buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. IX-574;
6) verslo apskaitos standartus;
7) LR akcinių bendrovių įstatymą Nr. VIII-1835;
8) pagal įmonėje patvirtintą apskaitos politiką, kurią tvirtina įmonės direktorius.
Finansinėse ataskaitose skaičiai pateikiami nacionaline valiuta, litais.
Įmonės finansiniai metai yra nuo sausio 1 iki gruodžio 31 d.
Įmonė iki kitų metų kovo 31 d. sudaro praėjusių ataskaitinių metų finansines ataskaitas. Įmonės finansinėse ataskaitose, kurios teikiamos Juridinių asmenų registrų centrui, yra pateikiama minimali informacija, kurią privaloma teikti pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą. Įmonė vidaus poreikiams tenkinti kas mėnesį, iki KITO mėnesio 15 d. sudaro mokesčių, skolų ir veiklos rezultatų, pinigų srautų ataskaitas, kurių formos yra pridedamos.
II. Apskaitos registrai ir dokumentų pateikimo tvarka
Apskaitos registrai spausdinami kas mėnesį arba pasibaigus mokestiniams metams, jei mėnesio apskaitos registrai saugomi patikimoje elektroninėje laikmenoje.
Įmonės apskaitos registrai:
 – sąskaitos aktyvumo ataskaita, detaliai parodanti kiekvienos sąskaitos pokyčius (data, suma, aprašymas, dok. nr.)
 – operacijų žurnalas parodo ūkinių operacijų datą, sumas, trumpą aprašymą, dok.nr..
 – analitinės turto ir skolų apskaitos registrai, kurių pavyzdžiai pridedami;
 – didžioji knyga (visų sąskaitų likučių po operacijų ataskaita).
Metų pabaigoje yra atspausdinamos visų darbuotojų asmens kortelės.
Apskaitos registrus ir buhalterines pažymas pasirašo juos parengęs darbuotojas.
Sudarius finansines ataskaitas, iki kitų metų gegužės 1 d., praėjusių metų dokumentai yra numeruojami, nukopijuojami elektroninės buhalterinės apskaitos programos duomenys ir viskas pagal perdavimo aktą yra perduodama įmonės vadovui tolimesniam saugojimui.
Visi ūkinių operacijų dokumentai perduodami į buhalterijos padalinį kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos, išskyrus išimtį, aprašytą X punkte. Buhalterinei apskaitai tvarkyti įmonė naudojasi buhalterine programa „W“. Buhalterinė programa suteikia kiekvienai ūkinei operacijai unikalų numerį. Šis numeris yra užrašomas apskaityto dokumento dešiniajame viršutiniame kampe. Jei dokumente užfiksuotos ūkinės operacijos atliekamos keliais įrašais, užrašomi šių įrašų numeriai ir kontuotės. Į buhalterinę apskaitą įvedami pirminiai dokumentai, kurie yra patvirtinti įmonės vadovo. Pridedamas apskaityto pirminio dokumento pavyzdys.
III.             Sąskaitų plano sudarymo principai
Nustatau UAB ABC buhalterinei apskaitai taikyti pridėtą sąskaitų planą. Jei įmonė pradeda vykdyti naujus projektus, yra kuriamos atskiros sąskaitos projektų apskaitai atlikti. Jei yra vykdoma ūkinių operacijų apskaita, kurių finansinė apskaita skiriasi nuo mokestinės, šių operacijų apskaitai yra naudojamos skirtumams identifikuoti sukurtos specialios sąskaitos.
IV.             Ilgalaikis turtas
Nustatoma 1000 Lt minimali materialiojo ir nematerialiojo ilgalaikio turto vertė.
Nustatoma taikyti 1Lt likvidacinę vertę visiems ilgalaikio turto vienetams.
Taikomas nusidėvėjimo metodas: tiesinis visoms turto grupėms.
Nusidėvėjimas (amortizacija) pradedami skaičiuoti nuo kito mėnesio po įvedimo į eksploataciją pagal apskaitos politikoje nustatytus normatyvus.
Įmonė taiko nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo normas, kurios yra pateiktos LR pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 1-ajame priedėlyje.
Ilgalaikio turto inventoriniai numeriai:
–       nematerialiajam turtui nuo NT-1 iki NT-999, numeruojama didėjančia tvarka;
–       materialiajam turtui – nuo 1 iki 999, numeruojama didėjančia tvarka.
Turtas laikomas perduotas eksploatuoti, pagal sąskaitos išrašymo datą, nebent ant įsigijimo dokumentų yra nurodyta kita turto eksploatacijos pradžios data. Įsigijimo dokumente yra pažymimas suteiktas inventorinis numeris.
V.                Mažaverčio inventoriaus (trumpalaikio turto), atsargų apskaita
Atsargos apskaitomos taikant FIFO būdą.
Visas mažavertis inventorius (tarp jų kanceliarinės prekės, ūkinės prekės ir kitas turtas), kuris skirtas ne parduoti yra nurašomas iš karto pagal pirkimo sąskaitų datas, nesudarant nurašymo aktų, jei pirkimų sąskaitas tvirtina įmonės direktorius ir yra uždedamas anspaudas „sunaudota įmonės veikloje“.
VI.             Kuro apskaita
Kuras apskaitoje registruojamas periodiškai. Metų pabaigoje pagal paskutinius kelionės lapus atliekamas koregavimas: kuro likutis bakuose pajamuojamas pagal FIFO metodą, kredituojant (mažinant) paskutinio mėnesio kuro sąnaudas. Prie apskaitos politikos pridedamas kelionės lapo pavyzdys, kurį pildo atskaitingas asmuo. Kuro normos yra tvirtinamos įmonės vadovo įsakymais. Kelionės lapas pildomas tik įstaigos tikslams panaudotui kurui. Įstaigos tikslai: visos kelionės būtinos, siekiant įgyvendinti UAB ABC  tikslus, numatytus įstatuose. Tai gali būti: kelionės dėl paslaugų ir prekių pirkimo iš tiekėjų, esamų ir naujų projektų plėtojimo kelionės, susitikimai su potencialiais pirkėjais, tiekėjais. Kuro sunaudojimo limitai yra nustatyti direktoriaus įsakymu. Jei kuras sunaudotas įstaigos tikslams, bet viršija limitus, arba buvo sunaudotas darbuotojo asmeniniams poreikiams, jis yra išskaičiuojamas iš darbuotojo darbo užmokesčio pagal direktoriaus įsakymą.
VII.          Reprezentacinių sąnaudų apskaita
Reprezentacinės sąnaudos apskaitomos pagal reprezentacinių aktų informaciją. Pridedama reprezentacinių sąnaudų nurašymo akto forma. Reprezentacinių sąnaudų nurašymo aktas gali būti nesudaromas, jei pagal pirkimo sąskaitą yra aišku, kokia reprezentacija yra patirta, pvz., nupirkta kavos ir cukraus įmonės klientams vaišinti. Tokiu atveju vietoj reprezentacinių išlaidų nurašymo akto yra dedamas anspaudas ant pirkimo sąskaitos su tekstu „sunaudota įmonės reprezentacijai“ ir ją pasirašo įmonės vadovas.
VIII.       Kasos operacijos
Kasininkas yra įmonės direktorius.
Kasos dokumentai (numeruojami nuo 1 iki 99999, naudojant serijas:
–          Kasos pajamų orderiai: KP;
–          Kasos išlaidų orderiai: KI;
–          Pinigų priėmimo kvitai: PP;
–          Pinigų išmokėjimo kvitai: PI.
IX.             Kitų dokumentų numeravimas ir sudarymas
Pardavimų sąskaitos numeruojamos didėjančia eilės tvarka, pradedant 0001. Yra taikomos šios serijos:
–       tipinės veiklos pardavimams – P;
–       netipinės veiklos pardavimams (palūkanos, ilgalaikio turto pardavimai ir pan.)- V
Grąžinimų (kreditinės) sąskaitos numeruojamos didėjančia tvarka, pradedant 0001, taikant seriją G.
X.                Avansinės apyskaitos
Avansinės apyskaitos sudaromos kas mėnesį ir yra numeruojamos pradedant numeriu 1 didėjančia tvarka.
Jei atskaitingas asmuo neatsiskaitė iki kito mėnesio 5 dienos pagal išmokėtą avansą, permokėta suma yra apskaitoma kaip avansu išmokėtas darbo užmokestis. Išimtis – komandiruočių ir panašių kelionių atvejai, už kurias darbuotojai turi atsiskaityti per 5 dienas po grįžimo.
XI.             Apskaitiniai vertinimai ir reikšmingumas
Klaida laikoma reikšminga, jei ji didesnė nei 1000 Lt.
Įmonės turtas ir įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu registruojami įsigijimo savikaina. PVM neįtraukiamas į turto įsigijimo savikainą. Sudarant finansines ataskaitas yra atliekami apskaitiniai vertinimai. Ilgalaikių gautinų skolų nuvertėjimui apskaičiuoti taikoma diskonto norma, kuri yra lygi įmonės ilgalaikių įsipareigojimų palūkanų normai, padidintai 1,2 karto. Jei nėra ilgalaikių skolų, taikoma diskonto norma yra lygi vidutinei terminuoto indėlio palūkanų normai Lietuvos bankuose, padaugintai iš dviejų.
Nuvertėjimas apskaitoje registruojamas:
Balanso straipsnis
Senesnės nei 6 mėn.
Senesnės nei 12 mėn.
Pradelstos debitorinės skolos
50 proc.
99,9 proc.
Nejudančios ir nenaudojamos atsargos ir mažavertis inventorius
50 proc.
99,9 proc.
Atsargos finansinėse ataskaitose parodomos grynąja galimo realizavimo verte, jei ji yra mažesnė, nei atsargų įsigijimo savikaina.
XII.          Galiojimas
Ši apskaitos politika taikoma 20 m. ir vėlesnių laikotarpių buhalterinei apskaitai tvarkyti. Su apskaitos politika yra supažindinami pasirašytinai visi įmonės darbuotojai.
Rekomenduočiau kiekvienai įmonei turėti atskirą segtuvą, kuriame būtų segami visi vidaus dokumentai, susiję su įmonės vykdoma veikla ir su ilgalaikiais dalykais:
–       ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktai;
–       ilgalaikio turto įsigijimo ir pardavimo dokumentų kopijos;
–       įsakymai dėl normų ir normatyvų;
–       įsakymai dėl darbuotojų, atsakingų  už dokumentų pasirašymą;
–       įsakymai dėl dokumentų numeracijos;
–       vidaus tvarkos taisyklės;
–       apskaitos politika;
–       VMI atsakymai į įmonės klausimus dėl mokamų mokesčių;
–       įmonės pasirinkimai skaičiuoti PVM ir kitokie deklaruoti mokesčių skaičiavimo pasirinkimai VMI, kuriuos įmonė įsipareigoja taikyti ilgiau nei vienerius metus.