Straipsnio autorius Daiva Čibirienė © 

Atsižvelgiant į teisės aktų pokyčius įvykusius nuo 2015/01/01 iki 2017/12/23 imtinai.

2018m. pokyčiai

2018m. mažųjų bendrijų mokesčiai keičiasi tik dėl Sodrai mokamų mokesčių. Kitokių pokyčių nėra.

Iš viso yra penki svarbūs pokyčiai:

1.Mažųjų bendrijų vadovo, kuris nėra mažosios bendrijos narys, pajamos pagal civilinę paslaugų sutartį apmokestinamos papildomai 9% PSD įmokomis.

Taigi 2018m. Mažosios bendrijos vadovo, kuris nėra MB narys, pajamos pagal civilinę paslaugų sutartį amokestinamos šiais mokesčiais:

15% GPM

25,3% VSD

9% PSD

Kadangi išmokos MB vadovui, kuris nėra MB narys, priskiriamos prie A klasės pajamų, 9% PSD skirstomi: 6% atskaitomi iš vadovo ir 3% iš MB lėšų.

2. 2018m. panaikinta prievolė mažąjai bendrijai mokėti VSD (30,3%) nuo MMA. Liko prievolė mokėti PSD (9%) įmokas nuo MB narių , kuire nėra drausti privalomuoju sveikatos draudimu. Todėl visos išimtys pagal kurias buvo nustatoma kada nereika Mažajai bendrijai mokėti VSD įmokų irgi yra panaikintos.

3. 2018m. mažosios bendrijos narių paimtos lėšos asmeniniams poreikiams apmokestinamas sumažėjo, nes VSD ir PSD įmokos skaičiuojamos ne nuo visos išimtų lėšų sumos, bet nuo pusės išimtų lėšų. Pavyzdys: MB narys išsiima iš savo MB saviems poreikiams 700 eur. Dėl šios išmokos MB yra prievolė sumokėti šiuos mokesčius:

PSD: 700 x 0.5 x 9%=31.5 EUR ir VSD: 700 x 0,5 x 30,3%=106.50 EUR

Dėl to, kad VSD mokesčiai (106,5EUR) buvo sumokėti nuo 350 EUR, laikoma, kad MB narys neužsidirbo vieno pilno mėnesio darbo stažo pensijai gauti. Todėl, jei MB narys nori kad būtų sukauptas vieno mėnesio darbo stažas pensijai gauti, MB turėtų papildomai jam sumokėti 100 EUR lėšų asmeniniams poreikiams, nuo kurių būtų papildomai paskaičiuotos 15,15 EUR VSD ir 4,5 EUR PSD įmokos.

4. MB narių pensininkų, kurie gauna senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš Sodros, paimtos lėšos asmeniniams poreikiams VSD ir PSD mokesčiai neapmokestinamos, tačiau yra leidžiami atskaitymai, kai yra skaičiuojamas MB pelno mokestis.

5. Jei MB yra įsteigta 2018m. arba vėliau ir jos narys iki tol nėra buvęs kitos MB nariu, tokio mažosios bendrijos nario lėšos paimtos asmeniniams poreikiams neapmokestinamos VSD, PSD įmokomis pirmus MB veiklos metus.

2018m. lengvatų padaugėjo, tačiau svarbu nepamiršti, jei nėra mokamos VSD įmokos, MB narys nesukaupia darbo stažo pensijai gauti. Jei įmokos yra paskaičiuojamos mažesnės nei MMA x 30,3%=121.2EUR/mėn ,  MB narys sukaupia mažesnį stažą, proporcingai nesumokėtų įmokų sumai.

2018m. MMA=400 EUR.

2017m. pokyčiai

I. Dėl MB vadovo

Nuo 2017m. sausio 1d. įsigalioja naujas VSD įstatymas (4 str. 6d.), pagal kurį mažosios bendrijos vadovo pajamos apmokestinamos pensijiniu draudimu, jei MB vadovas nėra MB sąvininkas (narys).  2017m. yra nustatyti skirtingi pensijinio draudimo tarifai, 2017m. MB vadovo, kuris nėra MB narys pajamos už vadovavimo paslaugas bus apmokestinamos: 2017m. Ip. -26,3%, 2017m. IIp. 25.3% VSD mokesčiu (tarifų dydį nustato 2016/12/22 2017m. rodiklių patvirtinimo įstatymas XIII-174). Jei MB narys yra MB vadovas, jo vadovavimo paslaugų pajamos neapsimokestina PSD, VSD mokesčiais. Taigi šis pokytis liečia tik tas MB, kuriose vadovais dirba ne MB sąvininkai (nariai).

II. dėl MB narių VSD mokesčio

Nuo 2017m. sausio 1d.  keičiasi VSD mokesčių tarifas. Jei mažojoje bendrijoje 2016m. buvo skaičiuojamos pensijinio draudimo įmokos 26,3%, tai 2017m. be pensijinio draudimo, atsiranda papildomas draudimas, kurio neturėjo MB nariai. Tai  ligos, motinystės ir nedarbo draudimas. Taigi nuo 2017m. MB narys turės tokias pačias garantijas kaip darbuotojas dirbantis pagal darbo sutartis dėl ligos pašalpų, motinystės draudimo ar nedarbo išmokų bedarbystės atveju.

Dėl to, kad VSD įstatymo nuostatos 2017m. numato skirtingus draudimo tarifus, 2017m. bus skirtingai skaičiuojamos VSD įmokos nuo MB narių pajamų, kurios deklaruojamos 02 pajamų kodu FR0471 formoje arba nuo MMA pagal VSD įstatymo nuostatas:

VSD įmokų tarifas:  2017/01/01-2017/06/30 -30.8%

VSD įmokų tarifas: 2017/07/01 -2017/12/31 – 30.3%

2015-2016m. pokyčiai

2015m. gegužės 14d. LR Seimas patvirtino Mažųjų bendrijų įstatymo XI-2159 61 pakeitimą.

Pagal kurį nuo 2015m. gegužės 28d. Mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija, taip pat sudaryti su ja civilinių sutarčių dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo, išskyrus su mažosios bendrijos vadovu sudaromą civilinę (paslaugų) sutartį, kurioje susitariama dėl vadovavimo Mažajai bendrijai paslaugų teikimo. Visos kitos paslaugų sutartys su MB vadovu taip yra uždraustos. Priėmus šį MB įstatymo pakeitimą yra draudžiama MB savininkams gauti atlygį už bet kokį darbą, nors UAB savininkams tai yra leidžiama. Kadangi civilinė paslaugų sutartis apima ir paskolų sutartis, įgaliojimo sutartis, tai šiuo įstatymo pakeitimu yra uždraustas MB nariams teikti paskolas savo MB, sudaryti įgaliojimo paslaugų sutartis, nors kitoms juridinėms formoms, tai nėra uždrausta ir šios paslaugos gyvybiškai yra reikalingos bet kokios formos verslui.

Taigi šis pokytis paliečia visas MB, kuriose su MB nariais, būtų sudaromos civilines paslaugų sutartys, išskyrus civilinę vadovavimo paslaugų sutartį su MB vadovu. Kas apskirtai yra civilinė paslaugų sutartis, kam jinai taikoma ir kaip jinai galioja nustato ne MB įstatymas, ne Mokesčių inspekcija, ne Sodra ir ne GPM ar VSD įstatymai, bet LR Civilinė teisė.

Jeigu yra LR civilinio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos LR civilinio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų teisės aktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek įstatymų nustatyta. Jeigu Vyriausybės ar kitos valstybės institucijos teisės aktas prieštarauja LR CK ar kito įstatymo normoms, taikomos kodekso ar kito įstatymo normos.

„Teismas turi teisę pripažinti negaliojančiu Civiliniam kodeksui ar kitam įstatymui prieštaraujantį teisės aktą ar jo dalį, jeigu šio akto ir Konstitucijos ar įstatymų atitikimo kontrolė neįeina į Konstitucinio Teismo kompetenciją. Teismas, pripažinęs tokį teisės aktą negaliojančiu, sprendimo nuorašą per tris dienas privalo nusiųsti teisės aktą priėmusiai institucijai ar pareigūnui. „(LR CK 1.3 str. 5 d.).

Pagal LR civilinio kodekso 6.157 str. civilinės paslaugų sutarties uždraudimas gali būti taikytinas tik sutartims, kurias asmuo norėtų sudaryti po Mažųjų bendrijų įstatymo pakeitimo, o terminuotos sutartys sudarytos iki 2015/05/28 galiotų iki termino pabaigos. [1] Įsigaliojus šiam įstatymui, mažųjų bendrijų nariai naujų civilinių sutarčių dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ar darbų atlikimo sudaryti negalės.

Deja VMI teikdama atsakymus raštu, konstatuoja, kad visos iki 2015m. gegužės 28d. sudarytos tarp MB narių ir Mažosios bendrijos civilinės paslaugų sutartys, išskyrus MB vadovo vadovavimo sutartis, nebegalioja ir nuo 2015/05/28 išmokos pagal jas turėtų būti apmokestinamos kaip lėšos asmeniniams poreikiams. Net, jei iki 2015/05/28 yra susidaręs įsiskolinimas pagal civilinę paslaugų sutartį, jo apmokėjimo momentu nuo 2015/05/28 būtų taikomas apmokestinimas kaip lėšoms asmeniniams poreikiams (50,3%, 02 pajamų kodas FR0471 formoje).

Pagal 2015m. rugpjūčio 19d. VMI raštu pateiktą išaiškinimą (32.41-GPM)RM -18120 mažosios bendrijos narių pajamos jau 2015m. turėtų būti apmokestinamos daugiau nei 3 kartus didesniais mokesčiais nei šių asmenų, pajamos, būtų apmokestinamos, jeigu jas mokėtų UAB. Pagal tokią VMI nuomonę visos civilinės paslaugų sutartys sudarytos iki 2015m. gegužės 28d. yra negaliojančios ir todėl visos išmokos išmokamos po 2015m. gegužės 28d. nėra laikomos išmokomis pagal civilinę paslaugų sutartį ir dėl to yra apmokestinamos kaip pajamos susijusios su darbo užmokesčiu (kaip paimtos lėšos savoms reikmėms). Žemiau pateikiama VMI nuomonė, kuri reikšmingai neatitinka LR civilinės teisės nuostatų ir 2014m. gruodžio 23d. LR Seimo Kanceliarijos Teisės departamento viešai paskelbtos išvados dėl MB įstatymo pakeitimo projekto [2].

 Gyventojo pajamų apmokestinamas iki ir po 2015/05/28 pagal VMI išaiškinimą

Pajamų rūšis MB daro išmoka savo MB nariui iki 2015/05/28 MB daro išmoka savo MB nariui nuo 2015/05/28 UAB daro išmoką savo akcininkui, 2015m.
1.    Bet kokio turto nuoma pagal nuomos sutartį

GPM – 15%

Viso: 15%

PSD – 9%

VSD – 26,3 %

GPM – 15%

Viso: 50,3%*

GPM – 15%

Viso: 15%

2.    Pajamos pagal individualios veiklos pažymą ( 30% būdas) PSD9% x 0,7/2=3.15%VSD – 28.5% x0,7/2=9,975%

GPM– 15% x 0,7=10.5%

Viso: 23,625%

PSD – 9%

VSD – 26,3 %

GPM – 15%

Viso: 50,3%*

PSD9% x 0,7/2=3.15%

VSD – 28.5% x 0,7/2=9,975%

GPM– 15% x 0,7=10.5%

Viso: 23,625%

3.    Pajamos pagal verslo liudijimą Fiksuota mokesčių suma sumokama įsigyjant verslo liudijimą 1.      Fiksuota mokesčių suma sumokama įsigyjant verslo liudijimą

2.      50,3%*

Viso: 50,3%+mokestis už verslo liudijimą

Fiksuota mokesčių suma sumokama įsigyjant verslo liudijimą
4.Darbai pagal civilinę paslaugų sutartį (sniego kasimas, konsultacijos, įgaliojimo paslaugos ar pan. darbai)

GPM – 15%

Viso: 15%

PSD – 9%

VSD – 26,3 %

GPM – 15%

Viso: 50,3%*

GPM – 15%

Viso: 15%

5.palūkanos pagal paskolos sutartį

GPM – 15%

Viso: 15%

PSD – 9%

VSD – 26,3 %

GPM – 15%

Viso: 50,3%*

GPM – 15%

Viso: 15%

*Visos išmokos MB nariui pagal verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą, nuomos sutartį, paskolos sutartį, įgaliojimo ar tiesiog paprastų paslaugų sutartį yra reglamentuojamas LR civilinio kodekso nuostatų, todėl VMI jas prilygina civilinei paslaugų sutarčiai, kuri negali būti sudaroma su MB nariais nuo 2015/05/28.

Faktiškai VMI   savo rašte pasako, kad  jei MB narys nusipirko verslo liudijimą ir teikia paslaugas kitiems juridiniams asmenims, tai  MB nario pajamos iš kitų asmenų apsimokestina pagal verslo liudijimui taikomas taisykles, o  tokios pačios pajamos  už tokius pačius darbus/paslaugas gaunamos iš  MB  apsimokestina 15proc. GPM,   9 proc. PSD, 26,3proc. VSD (viso 50,3 proc.) kaip su darbo santykiais susijusios pajamos (lėšos asmeniniams poreikiams). Tokia pati taisyklė taikoma ir pajamoms pagal individualios veiklos pažymą- negalioja individualios veiklos pažymą ir yra taikomas 50,3 proc. apmokestinimas vietoje 23,625proc.. Jei MB narys gauna pajamas iš turto nuomos, jų apmokestinimui taikomas 15proc. bendras mokesčių tarifas, kai nuomos pajamas moka UAB, o jei tokias pačias nuomos pajamas gauna iš savo MB- taikomas 3 kartus didesnis apmokestinimas – 50,3 proc. bendras mokesčių tarifas.

Jokie mokestiniai teisės aktai (VSD, GPM, PVM ar PM įstatymai) liečiantys Mažųjų bendrijų veiklos apmokestinimą nepasikeitė. VMI komentarą dėl 3 kartus didesnių mokesčių MB nariams sąlygojo tik 2015/05/28 MB įstatymo pakeitimas.  Viešai Mokesčių inspekciją dar neteikia komentarų ar paaiškinimų kaip šis MB įstatymo pakeitimas pakeis mažųjų bendrijų apmokestinimą.   Telefonu ir žodžių VMI teikia prieštaringus aiškinimus, atsakymai į raštu pateiktus paklausimus teikiami prailginus atsakymo terminus, nes net praėjus ilgam laikui po įstatymo įsigaliojimo VMI neturėjo vieningos nuomonės kaip reikėtų skaičiuoti mokesčius MB nariams nuo 2015m. gegužės 28d.

Ar LR teisės aktai leidžia keisti gyventojų pajamų apmokestinimo tvarkas tokiais tempais kaip tai siekia padaryti mokesčių administratorius (VMI), kuris privalo teikti paaiškinimus dėl mokesčių skaičiavimo?  Į tai atsako LR Mokesčių administravimo ir Teisėkūros įstatymai.

Po LR Teisėkūros pagrindų įstatymo XI-2220 įsigaliojimo, dar nebuvo tokio atvejo, kad įmonės ir gyventojo mokesčiai padidėtų keletą kartą be jokio pereinamojo laikotarpio ir Mokesčių inspekcija teiktų ribotą ir prieštaringą informaciją apie pokyčius.

Kad nebūtų tokių keblių situacijų ir nauja mokesčių skaičiavimo tvarka būtų taikoma tik po 6 mėnesių po teisės akto paskelbimo, LR teisėkūros pagrindų įstatymo XI-2220, 20 str. 3d. yra numatytas 6 mėnesių terminas:

„Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos.“  Dabartiniai pokyčiai yra ne dėl mokestinių teisės aktų, bet dėl MB įstatymo pakeitimo. Taigi šis punktas kaip ir nesuteikia  mokesčių administratoriui (VMI) įstatymo taikymą nukelti 6 mėnesiams.

Pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 3str. 3 dalį„ Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.“ Turbūt Lietuvai yra labai pavojingos mažosios bendrijos jei net LR Seimas nusprendė pažeisti mokesčių administravimo įstatymo 3str. 3d., nes dabartinė LR Teisėkūros pagrindų įstatymo redakcija tinkamai nepadengia visų situacijų, dėl kurių gali keistis mokesčių skaičiavimo tvarka.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad LR Teisėkūros pagrindų įstatymo XI-2220, 20 str. 4dalyje yra numatyta, kad „Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. „Valstybinė mokesčių inspekcijos nuomone MB įstatymo pakeitimas nėra teisės aktas, keičiantis ūkio subjekto veiklos teisinį reguliavimą, todėl jis turi būti taikomas nuo 2015m. gegužės 28d. netaikant jokio įsigaliojimo termino nukėlimo.

Net jei VMI savo komentaruose tinkamai įvertintų LR Teisėkūros pagrindų  įstatymo nuostatas ir LR CK nuostatas, lieka dar vienas prieštaravimas, kuris užprogramuoja reikšmingus biudžeto nuostolius (dėl mokestinių bylų pralaimėjimo dėl MB nesutikimo taikyti 50,3proc. mokesčių tarifo) ir didesnį apmokestinimą mažajam verslui, kuris neišgalės pasiryžti ilgam teismų maratonui.

Dabartinė MB įstatymo redakcija prieštarauja ne tik LR Konstitucijai, bet ir dvejoms Europos Sąjungos direktyvoms bei dvejiems LR įstatymams:

          1. Laisvųjų profesijų direktyva: Lietuvos Respublikai pripažinus profesinę kvalifikaciją, asmuo gali pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti Lietuvos Respublikoje pagal tą pačią profesiją, kurios kvalifikaciją jis laikomas turinčiu kilmės valstybėje narėje. Jokie teisės aktai negali riboti profesinio asmens darbo.
          • 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL 2005 L 255, p. 22).
          • Lietuvoje ši Direktyva yra įgyvendinta LR Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu (2008 m. balandžio 3 d. Nr. X-1478).
          1. Paslaugų direktyva: draudžiama kaip nors diskriminuoti bendrovės veiklą dėl to, kad jinai yra MB, o ne UAB, ar kita verslo forma.
          • 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36).
          • Lietuvoje Paslaugų direktyva įgyvendinta LR paslaugų įstatymu (2009 m. gruodžio 15 d. Nr. XI-570). Draudimas numatytas 4 str. 2 d.2 p.
          1. LR Konstitucijos 48 str.Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę (..)gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Yra uždrausta gauti atlygį ir tartis dėl atlygio gavimo už atliekamus darbus savo įmonei, kurios teisinė forma yra MB. Pvz. advokatas yra vienas iš MB savininkų ir jo MB prireikė teisinių konsultacijų. Jei MB norėtų sumokėti savo MB nariui už darbus, jinai negali pagal LR civilinę teisę apiforminti šių darbų atlikimo, nes MB įstatymas nustatė, kad MB atveju negalioja civilinė teisė dėl paslaugų teikimo, todėl vienintelis būdas sumokėti advokatui yra išmokėti lėšas be jokios priežasties, kurios vadinasi lėšos savoms reikmėms ir jos apsimokestina 50,3 proc. mokesčiais. Įmonei yra pigiau pirkti teisines paslaugas iš ne MB nario, nes jų apmokestinimui taikomas vidutiniškai apie 23,63proc. bendra mokesčių tarifas. Kai negalioja civilinė teisė, nėra kaip prašyti kompensuoti žalą, dėl netinkamai suteiktos paslaugos ar naudoti kitas civilinėje teisėje nustatytas paslaugų kokybę ir apmokėjimo santykius reglamentuojančias nuostatas. Jei MB vadovas nuspręs nemokėti kitam MB nariui už gautas paslaugas, MB narys neturi jokios įstatyminės gynybos,  kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. MB narys neturi jokios teisės kreiptis į teismą, dėl pavėluotai atliekamų mokėjimų, nes negali būti jokių susitarimų tarp MB ir jos narių dėl apmokėjimo už darbą/paslaugas. Situacija yra tokia absurdiška, kad MB savininkas advokatas, net negali atstovauti savo MB teisme kaip advokatas, nes atstovavimas irgi yra civilinė paslaugų sutartis.

LR teisėtvarkoje nėra tokio termino kaip „civilinė paslaugų sutartis“, tačiau yra terminas „civilinė teisė“, kurios sąvadas vadinasi Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Taigi civilinė paslaugų sutartis apima visas civilinės teisės sąvade minimas sutartis, kurios yra susitariama dėl:

          • autorinio atlyginimo;
          • paslaugų pagal individualios veiklos pažymą ir verslo liudijimą;
          • turto nuomos;
          • pavedimo susitarimas (įgaliojimas).

Jokiais būdais negalima kaltinti mokesčių inspekcijos dėl tokių keistų komentarų-  ne jinai pasiūlė įgyvendinti tokį  MB įstatymo pakeitimą.

Dėl šio MB įstatymo pakeitimo labai stengėsi ne VMI, bet šie asmenys:

          1. Įstatymo projektą parengė ir visose stadijose aktyviai už jo patvirtinimą kovojo Ūkio ministerija. Ūkio ministerija nusprendė, kad mažosios bendrijos nariai pagal paslaugų sutartį teikia mažajai bendrijai įvairaus pobūdžio paslaugas, pavyzdžiui, buhalterio, valytojo ar kt., taip siekdami sumažinti mokėtino pelno mokesčio bazę, todėl būtina uždrausti civilinę paslaugų sutartį. Ūkio ministerijos nuomone šis MB įstatymo pakeitimas neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. Priėmus MB Įstatymo pakeitimą, galimas neženklus teigiamas poveikis biudžetui dėl galimai išaugsiančio mažųjų bendrijų mokamo pelno mokesčio. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos preliminariu vertinimu, priėmus šį įstatymo projektą, poveikis biudžeto pajamoms iš pelno mokesčio būtų teigiamas ir sudarytų iki 0,3 mln. litų (iki 0,087 mln. eurų) per metus. Tačiau dėl šio įstatymo pakeitimo pelno mokesčio pajamos nepadidės, nes MB nario išimtos lėšos savoms reikmėms yra leidžiami atskaitymai ir mažina pelno mokestį! Atsakingai teikiu savo nuomonę, kad Ūkio ministerija aiškinamajame rašte pateikė melagingus duomenis apie įtaką mažajam verslui ir Lietuvos biudžetui. Dėl tokio įstatymo pakeitimo, galėtų daugiau surinkti lėšų tik Sodra (žinoma, jei MB iš viso bus įgali sumokėti tokius mokesčius ir konkuruoti rinkoje su UAB, kuriai mokesčių Sodrai nėra arba jie reikšmingai mažesni (nuomos, palūkanų, individualios veiklos, verslo liudijimų, atsitiktinės veiklos atvejais). Ūkio ministerija pasiūlė įstatymo pakeitimą, kurio dėka mažiausiai verslo formai yra sudaromos žymiai blogesnės sąlygos veiklai vykdyti, nei didžiajam verslui ir pareiškė, kad tai neturės įtakos šalies ekonomikai. Šie pokyčiai nepalies MB, kurios yra pakankamai didelės ir galės paslaugas iš MB narių įsigyti per kitus juridinius asmenis (MB narys norintis suteikti paslauga savo MB, ją turės suteikti kitam asmeniui, kad jis ją perparduotų MB), tokiu atveju papildomų mokesčių Sodrai nebus.
          1. Pradinėje įstatymo projekto stadijoje, įstatymo projektui pritarė ir sutiko su nauja MB įstatymo nuostata:

Biudžeto ir finansų komitetas, kurio nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė.

LR Seimo Valstybės ir valdymo savivaldybių komitetas, kurio nariai Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys.

          1. Paskutinis komitetas, kuris dar galėjo sustabdyti įstatymo priėmimą, tačiau daugumos balsų persvara pritarė šiam pakeitimui tai – LR Seimo Ekonomikos komitetas. Šio komiteto pirmininkas teisininkas Remigijus Žemaitaitis vadovavo posėdžiui taip, kad neleido pasisakyti nei vienam mokesčių ekspertui, tačiau skyrė daug laiko pasakojimui apie savo asmenines pažintis su MB savininkais ir posėdžio metu išreiškė pasipiktinimą savo pažįstamais, kurie turi MB ir dėl to per daug gerai gyvena, nes sumoka mažiau mokesčių. Posėdyje dalyvavę asmenys nebuvo susipažinę su Ūkio ministerijos pradiniu aiškinamuoju raštu, nes niekas nežinojo kokį efektą galėtų duoti šis pakeitimas, tačiau vis tiek nubalsavo taip, kaip norėjo komiteto pirmininkas. LR Seimo Ekonomikos komiteto nariai: Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Rokas Žilinskas. Tik vienas komiteto narys Dainius Kreivys aiškiai ir argumentuotai bandė paaiškinti šio pakeitimo žalą, deja nubalsavo dauguma, kuri net diskusijos tarp pirmininko ir komiteto nario nelabai suprato, nes buvo labiau susidomėję savo elektronine įranga.

Tai mūsų išrinktos valdžios atstovai. Įdomu kaip jie atsakytų į klausimą:

Kodėl mūsų išrinktieji nubalsavo, kad:

– MB savininko pajamos už nuomą, turi būti papildomai apmokestinamos 35,3proc. Sodros mokesčiais;

– Lietuvoje uždraudžiama susitarti dėl atlygio už atliktą darbą sumokėjimo asmenims, kurie yra MB savininkai, nors UAB verslo formoje, tai galima.

Taigi po aktyvių Ūkio ministerijos pastangų MB tampa dar labiau orientuota į didįjį verslą, nes MB nėra prievolės audituoti finansines ataskaitas, nepriklausomai nuo įmonės dydžio, nereikia daryti viešų konsoliduotų ataskaitų, net jei Mažoji bendrija yra didžiausia holdingo įmonė, bet to yra ir kitos išimtys, kurios skatina rinktis šią verslo formą didesniems verslo vienetams. Labiau išprusę verslininkai MB įstatymo draudimą mokėti atlygį už darbą ar paslaugas MB nariams galės apeiti darydami išmokas kitose savo valdomose įmonėse arba bylinėtis teismuose dėl MB įstatymų nuostatų draudžiančių gauti atlygį už darbą pripažinimo negaliojančiomis.

Dėl MB įstatymo pakeitimo matomas tik vienas aiškus laimėtojas – tai teisininkai, kuriems darbo tikrai padaugės dėl tokių reikšmingų neatitikimų tarp teisės aktų.

Ši situacija dar kartą įrodo, kad Lietuvoje nėra smulkaus verslo lobizmo. Didysis verslas jau yra daug pasiekęs, kad įsigaliotų teisės aktai numatantys įvairias išimtis, lengvatas ar skatinimą pirkti paslaugas iš didžiųjų verslų (pvz. banko palūkanų mažesnis apmokestinimas, nei tokių pačių palūkanų, kurias moka ne bankas ir t.t.).

 Papildoma informacija:

Kas yra lėšos asmeniniams poreikiams, nusako tik MB įstatymo 24 straipsnis:

 „24 straipsnis. Mažosios bendrijos narių gaunamos išmokos kaip avansu išmokamas pelnas

Mažosios bendrijos narys turi teisę gauti šias išmokas kaip avansu išmokamą pelną:

1) mažosios bendrijos lėšų savo asmeniniams poreikiams;

2) mažosios bendrijos pelno dalį už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį.“

Jokie kiti įstatymai neduoda apibrėžimo, kas yra MB nario lėšos asmeniniams poreikiams. GPM įstatymo 12 straipsnio 2d. dalyje pasakyta, kad išmokos iš pelno, kurios nepriskiriamos prie dividendų, yra apmokestinamos  kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos.

Taigi po MB įstatymo pakeitimo, MB nariai, išskyrus vadovą,  už savo paslaugas ir atliktus darbus savo mažajai bendrijai gali gauti tik per pelno paskirstymą. O jei pelno nėra, MB nariai negali gauti jokio atlygio už atliktą darbą, nors kitose veiklos formose taip nėra ir visai nesvarbu, kad yra verslo pradžia ir MB kapitalo dydis leidžia saugiai naudoti MB kapitalą apmokant MB nariams už darbus ir kitiems tiekėjams. Uždarajai akcinei bendrovei niekas nereikalauja didesnių mokesčių už išmokas savininkams už suteiktas paslaugas tik dėl to, kad jie yra įmonės akcininkai.

Jei MB nariui sumokėtos lėšos negali būti priskiriamos prie pelno paskirstymo (lėšos asmeninėms reikmėms), tokios lėšos pagal GPM ir VSD įstatymų nuostatas negali būti apmokestinamos VSD ir PSD mokesčiais. Tokios lėšos yra išmokos pagal civilinę paslaugų sutartį. jei MB teisme įrodys, kad civilinė paslaugų sutartis galioja ir MB narys turi teisę į atlygį už savo darbą, VMI negalės taikyti savo sugalvotos mokesčių surinkimo tvarkos, nes jinai prieštarauja straipsnyje nurodytiems teisės aktams. 

[1] Civilinis kodeksas, 6.157 straipsnis. Imperatyviosios teisės normos ir sutartis

          1. Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato.
          1. Imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms.

[2] 2014m. gruodžio 23d. LR Seimo Kanceliarijos Teisės departamento viešai paskelbtos išvados dėl MB įstatymo pakeitimo projekto nuoroda http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1025945

Kas įvyko po 2015m. gegužės 28d. ?

Buvo daug diskusijų Ūkio ministerijoje, kuriose dalyvavo VMI, FM, Ūkio viceministras, LSVVT valdyba (teko juose dalyvauti kaip LSVVT valdybos narei). Šių diskusijų rezultatas yra tas, kad Seime yra užregistruotas įstatymo projektas XIIP-3914,  pagal kurį 2015/05/28 pakeitimai būtų atšaukiami, tačiau kartu panaikinamas draudimas kitiems MB nariams, išskyrus MB vadovą, turėti darbo santykius su savo MB. Taigi jei bus pritarta šiam pakeitimui, nuo 2016m. liepos 1d. MB nariai, jei jie nėra vadovai, galės turėti civilinius ir darbo santykius su MB.

Ką tai reiškia?  o tai, kad iki 2015/05/28 galiojusioje MB įstatymo versijoje darbo sutartis su visais MB nariais buvo uždrausta, bet buvo galima darbų atlikimą įforminti per paslaugų (civilinę paslaugų sutartį), kuri dėl MB įstatymo nuostatų negalėtų būti mokesčių tikslais perappibūdinta į darbo santykius, nors turėtų darbo santykių požymių.  Jei nuo 2016/07/01 bus pritarta siūlomam projektui, civilinės sutartys (paslaugų sutartys) su MB nariais mokesčių tikslais galės būti perapibūdintos į darbo santykius ir atitinkamai apmokestintos, jei jos turės darbo santykiams būdingų požymių. Išimtis liktų tik MB vadovui, kurio vadovavimo darbų sutarčiai nebūtų taikomas perapibūdinimas į darbo santykius, nors darbo santykių požymiai būtų pastebėti.

O kas yra intervale nuo 2015/05/28 iki 2016/07/01 skaitykite straipsnio viršuje.

Taigi MB vis dar išlieka patraukli verslo forma, tik 2015/05/28-2016/07/01 intervale gali būti sudėtingiau suprasti teisės aktus ir kodėl VMI teikia komentarus prieštaraujančius teisėkūrai. 2015/05/28-2016/07/01 intervale esantys MB įstatymo pokyčiai liečia tik tas MB, kuriose yra daugiau kaip 1-as MB narys ir tas narys nėra MB vadovas. Jei MB turi vieną narį ir jis yra tos pačios MB vadovas, pokyčiai įvykę po 2015/05/28 ir numatomi pokyčiai nuo 2016/07/01 jos neliečia ir niekaip neįtakoja. Tokios MB mokesčiai yra skaičiuojami lygiai taip pat kaip buvo skaičiuojami 2015m. sausio mėnesį. Išskyrus tai, kad jei 2015/05/28-2016/07/01 intervale MB vadovas sugalvos pagal paslaugų sutartį teikti ne vadovavimo paslaugas, reikės įrodyti teisme, kad išmokos vadovui yra išmokos pagal civilinę paslaugų sutartį, o ne pelno paskirstymas ir MB įstatymo nuostatos draudžiančios taikyti civilinės teisės nuostatas prieštarauja civilinei teisei ir teisėkūrai (MB įstatymas negali panaikinti civilinės teisės taikymo Lietuvoje). Teisėkūros įstatymas ir ES teisėkūra griežtai pasisako: jei yra prieštaravimų tarp teisės aktų, tada galioja aukštesnio lygio teisės aktai. Lietuvos civilinė teisė yra aukštesnio lygio teisės aktų visumą, nei LR mažųjų bendrijų įstatymas. 2015m. kovo 31d. buvo išleista knyga „Mažoji bendrija. Verslas, apskaita, mokesčiai arba kodėl mažoji bendrija – geriausia verslo forma?“.  Nors joje nėra  detaliai paaiškinta po dviejų mėnesių įvykusių 2015/05/28 pokyčių įtaka, tačiau ją perskaičius būtų aiškesnis supratimas kas pasikeitė, o kas išliko lygiai toje pačioje vietoje.