Situacija:

Įmonė sudaranti ataskaitas pagal VAS, mokanti 15 proc. pelno mokestį, turinti yra 3 darbuotojus nori paskaičiuoti atostoginių kaupinius 2015/12/31. Įmonė naudoja pavyzdinį sąskaitų planą.

Spendimas:

Įmonė turėtų atlikti šiuos skaičiavimus:

Nr Darbuotojas Sukauptos nepanaudotos atostogos, k.d. [1] Vidutinis darbo užmokestis 1d.d. [2] Sukauptos nepanaudotos atostogos d.d. Nepanaudotų atostoginių kaupiniai be mokesčių
Iš viso 2015m. dalis Iš viso 2015m. dalis Iš viso 2015m. dalis
1 2 3 4 5 6=3×0,7 7=4×0,7 8=6×5 9=7×5
1 Jonas 10 10 40 7 7 280 280
2 Petras 20 20 50 14 14 700 700
3 Lina 30 28 60 21 19.6 1260 1176
Viso: 60 58   42 40.6 2240 2156
Skaičiuojama pagal: Darbo kodeksą 31-ąjį VAS Darbo kodeksą 31-ąjį VAS

 

Apskaitoje registruojama:

  1. Atostoginių kaupiniai pagal lentelėje atliktus skaičiavimus:

D 6114 Darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos, leidž. atskaitymai                      2156

D 6114 Darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos, neleidž. atskaitymai                  84=2240-2156

K 44669 Atostoginių kaupiniai, laikinieji skirtumai                                                 84

K 4466 Atostoginių kaupiniai                                                                                       2156

 

  1. Kaupiniai dėl susijusių mokesčių (Sodros ir garantinio fondo mokesčių):

D 61149 Darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos, neleidžiami atskaitymai       698=2240 x(0,3098+0.002)

K 44669 Atostoginių kaupiniai, laikinieji skirtumai                                                698

 

  1. Atidėtas pelno mokestis dėl laikinųjų skirtumų K44669 sąskaitoje (698+84=782):

D170 Atidėtojo pelno mokesčio turtas                         117=782×0.15

K652 Atidėtojo pelno mokesčio pajamos                     117

Kad nesusipainioti skaičiavimuose rekomenduojama sekantį kartą, kai bus skaičiuojami kaupiniai, atlikti reversinius įrašus ir paskui iš naujo skaičiuoti tam periodui susidariusius nepanaudotų atostoginių kaupinius, skaidant jų sąnaudas į leidžiamus ir neleidžiamus atskaitymus.

Reversinis įrašas 2016m. atrodytų taip:

K 6114 Darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos, leidž. atskaitymai                      2156

K 6114 Darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos, neleidž. atskaitymai                  84

D 44669 Atostoginių kaupiniai, laikinieji skirtumai                                                 84

D 4466 Atostoginių kaupiniai                                                                                        2156

 

K 61149 Darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos, neleidžiami atskaitymai           698

D 44669 Atostoginių kaupiniai, laikinieji skirtumai                                                    698

 

K170 Atidėtojo pelno mokesčio turtas                                                117

D652 Atidėtojo pelno mokesčio pajamos                                           117

Nors nuo 2016m. taikomas kitas pavyzdinis sąskaitų planas, įmonė savojo sąskaitų plano nekeitė, nes nėra tokios prievolės.

Nepanaudotų atostogų kaupinių skaičiavimui naudojami dydžiai.

[1] Sukauptos nepanaudotos atostogos, k.d. Tai pagal LR Darbo kodeksą, o ne pagal pelno mokesčio ar VAS rekomendacijas paskaičiuotas nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų dydis. Reikia nepamiršti, kad pagal LR Darbo kodekso 177 str. 2d. nuo 2015m. gruodžio 1d. skaičiuojamas atidėjinys, kuris yra dėl 3-jų paskutinių darbo metų:

„Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.“

Gali būti, kad jūsų įmonė turi palankesnius susitarimus su darbuotojais, pagal kuriuos šis nutarimas negalioja, tokiu atveju, sukauptų nepanaudotų atostogų kalendorinės dienos bus skaičiuojamos pagal įmonės vidaus susitarimą su darbuotojais.

Jei nepanaudotos atostogos yra už ilgesnį nei 3 metų laikotarpį ir įmonė neturi jokių susitarimų su darbuotojais, numatančių didesnį nepanaudotų atostogų skaičių, nepanaudotų atostogų k. dienų skaičius neturėtų viršyti trijų darbo metų atostogų k.dienų skaičiaus.

 

[2] Vidutinis darbo užmokestis 1d.d. nepanaudotų atostoginių kaupiniui sudaryti gali būti skaičiuojamas įvairiais būdais ir jie visi bus teisingi. Šio kaupinio paskaičiavimo principus nustato ne pelno mokesčio įstatymas, ne Darbo Kodeksas ir ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2014 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1288 patvirtintas Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas, bet 31-as Verslo apskaitos standartas „Atlygis darbuotojui“.

31 –as VAS sako, kad darbo užmokesčio sąnaudos turi būti apskaitomos pagal „kaupimo principą, kuris reikalauja sąnaudas pripažinti tą ataskaitinį laikotarpį, kada jos patiriamos. Todėl įmonės patiriamos atostoginių sąnaudos ir atostoginių kaupiniai (įsipareigojimas) turėtų būti įvertinami ir apskaitoje parodomi tais metais, kada faktiškai atostogos uždirbamos, bet ne tada, kai darbuotojas jomis pasinaudoja. Atostoginių sąnaudas ir kaupinius įmonė turi apskaičiuoti ir pripažinti pagal įmonės nustatytą tvarką, bet ne rečiau kaip kiekvieną finansinių ataskaitų datą. Pasibaigus finansiniams metams, atostoginių kaupinių sumos turi būti koreguojamos, kad finansinių ataskaitų datą įmonės apskaitoje būtų kuo tiksliau parodomos darbo užmokesčio sąnaudos ir įsipareigojimai

darbuotojams.“

Taigi nepanaudotų atostogų kaupinių skaičiavimo būdai gali būti šie:

  1. Kai kompensacija už nepanaudotas atostogas skaičiuojama pagal LR pelno mokesčio įstatymo 17 str. 6.21.2 dalį, kuri pripažįsta vidutinio dienos darbo užmokesčio skaičiavimą tik pagal LR Vyriausybės nutarimą 1288. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad iki 2014m. gruodžio 31d. buvo taikomas visai kitos tvarkos dėl vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo pagal LRV nutarimą nr. 650. Esminis pakeitimas nuo 2015m. sausio 1d. yra tas, kad jei darbuotojas neturėjo darbo užmokesčio 3 mėnesiai iki atostoginių skaičiavimo, nes buvo vaiko priežiūros ar pan. atostogose, jam vidutinis darbo užmokestis nustatomas pagal darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį padalintą iš einamojo mėnesio darbo dienų skaičiaus.[3]
  2. Kiti būdai:
    1. Vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal paskutinio mėnesio (2015m. gruodžio mėnesio) dienos vidurkį;
    2. Vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal visų metų (2015m. sausio-gruodžio mėnesių) dienos vidurkį;
    3. Atostoginių kaupiniai skaičiuojami ne kiekvienam darbuotojui atskirai, bet visai įmonei. Pvz. 2015m. įmonės darbo užmokesčio sąnaudos be atostoginių sąnaudų ir mokesčių sąnaudų sudarė 100 tūkst. EUR, kai dirbtų dienų skaičius per 2015m. buvo 20 tūkst. val. tai vienos valandos vidutinis darbo užmokestis yra 5 EUR. Jei įmonės darbuotojų neišnaudotų atostogų d.d. skaičius yra 1000 darbo dienų, tai nepanaudotų atostogų kaupinys yra 1000x5x(1,3098+0,02)=6559 EUR.
    4. Kiti logiškai pagrįsti būdai, kurie patikimai įvertina bendroves darbuotojų sukauptų neišnaudotų atostoginių vertę ir jų skaičiavimai atitiktų bendruosius apskaitos principus pagal LR finansinės atskaitomybės įstatymo 5str. nuostatas (1-ame VAS, IX sk. jos yra pakartotos/perkeltos).

 

Visi išvardinti būdai įvertina atostoginių kaupinius tinkamai pagal 31VAS. Įmonei reikėtų apsirašyti savo apskaitos politikoje kurį nepanaudotų atostoginių skaičiavimo būdą jinai taiko. Jei įmonė taiko būdą, kuris nesutampa su pelno mokesčio įstatymo nuostatomis dėl leidžiamų atskaitymų (PMĮ, 17 str. 6d.) ir jinai vis tiek nori dalį kaupinio parodyti leidžiamuose atskaitymuose, jai papildomai reikės atlikti skaičiavimus ir pagal pelno mokesčio įstatymo nuostatas ir apskaitoje bus registruojama :

D 6114 Darbuotojų darbo užmokesčio ir su juo susijusios sąnaudos, leidžiami atskaitymai

D 61149 Darbuotojų darbo užmokesčio ir su juo susijusios sąnaudos, neleidžiami atskaitymai

K 44669 Atostoginių kaupiniai, laikinieji skirtumai

K 4466 Atostoginių kaupiniai

 

Jei įmonė pasirinko netaikyti Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 6d. dėl atostoginių kaupinių priskyrimo prie leidžiamų atskaitymų, tokiu atveju laikinieji skirtumai būtų visa nepanaudotų atostogų kaupinio suma. Pagal pateikto pavyzdžio duomenis, tokios įmonės buhalterinėje apskaitoje bus registruojama:

  1. Atostoginių kaupiniai pagal lentelėje atliktus skaičiavimus:

D 6114 Darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos, neleidž. atskaitymai                  2240

K 44669 Atostoginių kaupiniai, laikinieji skirtumai                                                2240

 

  1. Kaupiniai dėl susijusių mokesčių:

D 61149 Darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos, neleidžiami atskaitymai           698

K 44669 Atostoginių kaupiniai, laikinieji skirtumai                                                    698

 

  1. Atidėtas pelno mokestis dėl laikinųjų skirtumų K44669 sąskaitoje (698+2240=2938):

D170 Atidėtojo pelno mokesčio turtas                         441= 2938 x 0.15

K652 Atidėtojo pelno mokesčio pajamos                     441

 

Pastaba: šiame straipsnyje kalendorinių dienų vertimui į darbo dienas buvo naudojamas 0,7 koeficientas, kuris taikomas kai darbuotojo darbo grafike nustatyta 5-ių darbo dienų savaitė. Praktikoje reikėtų naudoti koeficientą, kuris pagal darbuotojo darbo grafiką parodo ataskaitinių metų darbo dienų ir kalendorinių dienų santykį. Taigi kiekvienam darbuotojui koeficientas yra individualius, atsižvelgiant į jo darbo grafiką.

[3] 2014-11-19 LR Vyriausybės nutarimas 1288, Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.9 p. „Jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje nustatytų darbo užmokesčio dydžių arba valandinio (dieninio) tarifinio atlygio, pagal kurį apmokama už pagamintą produkciją pagal išdirbio normas, o asmenims, su kuriais nesudaromos darbo sutartys, – iš įstatymų nustatytų darbo užmokesčio (atlyginimo) dydžių, juos dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką skaičiuojamuoju laikotarpiu.“

2015/11/30, Sostinės auditoriai ©

0 replies

Leave a Reply

Want to join the discussion?
Feel free to contribute!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *